- kūlikauti
- kūlikáuti vksm.
.
kūlikauti
Look at other dictionaries:
kulikauti — kulikauti, auja, ãvo intr. Šn, kūlikauti DŽ; Zp 1. eiti per žmones kuliant, verstis kūlimo darbu: Eisiva, sako, kulikaut į dvarą BsMtI42. Žiemą jis eidavo kulikaudamas Gs. Visa savaitė, kai mūs vyrai kulikauja Gž. Šįmet per visą žiemą kulikavaũ … Dictionary of the Lithuanian Language
